Archeologo išsilavinimas

March 9, 2014 by gabrielerimkute Leave a comment

– …O kuo tu užsiimi gyvenime? Mokaisi, dirbi?

– …Mokaus..

– …?

– …Studijuoju archeologiją..

– !!!!!!!!!!!!!!!!!!

– ……..

– Rimtay??!! Geras..!!

– Geras…

– O tay.. Papasakok, ką jūs ten mokotės? ..Kasinėti?

Ką mes darom, ką mokomės ir ką veikiame studijų metu? Punktais. Archeologo universitetinis išsilavinimas susideda iš šių dalykų:

1. Pasaulio istorija nuo pirmųjų civilizacijų iki vėlyvųjų viduramžių pabaigos.

2. Lietuvos istorija nuo ankstyvųjų viduramžių iki vėlyvųjų viduramžių pabaigos.

3. Lietuvos proistorė nuo ledynų atsitraukimo iki viduramžių remiantis archeologiniais radiniais. Akmens, žalvario, geležies amžiai detaliai.

4. Lietuvos viduramžių-naujųjų amžių archeologija. Nuo koklių iki plytų rišimo būdų.

5. Visų laikotarpių radinių atpažinimo teorija iki smulkmenų.

6. Visų laikotarpių radinių gamybos technologijos.

7. Radinių konservavimas (chemija, polimerai, tirpiklių ir konservantų naudojimas, laikymo temperatūros, cheminės reakcijos, oksidacijos, korozijos ir pan.)

8. Archeologijos objektų paveldosauga (teisiniai aktai Lietuvoje, jų realus pritaikymas, paveldosauginio aparato funkcionavimas, institucijų veikla ir atsakomybė)

9. Lietuvos geografija (visi kaimeliai, upeliai, ežerėliai, aukštumos, žemumos, mėlynynų ir eglynų paplitimai…)

10. Dirvožemių susiformavimas ir įvairovė Lietuvos teritorijoje.

11. Geologija. Lietuvos reljefo formavimasis, ledynai, slinkimo fazės, geomorfologiniai procesai.

12. Uolienos. Kokios, kaip jos susidarė ir ką gali mums papasakoti.

13. Botaniniai tyrimai…žiedadulkių sporų, dumblių, fosilijų, vaisiakūnių, medžių angliukų tyrimai laboratorijose, kamieno rievių skaičiavimai, diagramų braižymai ir daug visko, ką tik įmanoma ištirti radus giliai žemėje.

14. Lietuvos klimato kaita per pastaruosius 20 000 metų.

15. Geofizikiniai tyrimų metodai, visokie radarai, spinduliuotės, termoliuminescencijos, ir visokia kokia fizika, kiek tik yra prigalvota taikymui archeologijoje.

16. (Jo šventenybė) Radiokarboninis datavimas: nuo-iki. Tirpikliai, mėginių paėmimai, išsukimai, anglis tokia, anglis kitokia, paskaičiavimai, paklaidos, kalibracija, painiavos su “BP” ir “BC” išnarpliojimas.

17. Cheminiai tyrimai. Ko ir kur užlašinti, kur nusiųsti į laboratoriją, kad sužinotume, kiek kokių elementų kur yra, ir ką tai rodo. Nuo metalo dirbinių cheminės sudėties, iki fosfatų žemės grunte kiekių.

18. Botanika. Neblogai, jeigu bent šiek tiek lotyniškai. Kokie augalai kada kultyvuoti, ką rodo, kuriuos kas valgo (ėda), kurie kada augo.

19. Žmogaus antropologija. Nuo zigotos iki lavono. Kaip žmogus susiformuoja, kaip jam išdygsta dantys, kaip jis maitinasi, kuo gyvena, kaip numiršta, kaip suyra, ir kaip yra gerai rasti subinkaulį kasinėjimų metu.

20. Žmogaus kauliena. Visi kaulai iki paskutinio. Jų dalys: šiurkštumos, epifizės, falangų proksimalinės ir distalinės dalys, lambdinės siūlės ir t.t.

21. Žmogaus ligų istorija. Kada kokios ligos atsirado ir kaip paveikė žmogaus kaulieną. Iškorėjimai, sunykimai, susidevėjimai, suaugimai…osteoporozės, sifiliai ir skorbutai.

22. Žmogaus, kaip homo sapiens rūšies, istorija. Nuo primatų, beždžionių iki dabartinio homo šlepetikus. Kokios galūnės kaip kito, smegenų tūriai, gebėjimai vaikščioti, kalbėti, ir panašūs reikalai. Kuo mes skiriamės ir kuo esame panašūs.

23. Europos apgyvendinimo ir įvairių inovacijų plitimo krypčių neišsprendžiamosios dilemos. Daug kartų visur analizuota ir taip ir likę neišaiškinta iki galo.

24. Žmogaus DNR..paveldimumai, genofondai, fenotipai, kodėl vieni tamsūs, kiti – blondinai (plaukų spalvos ryšys su smegenų veikla nenagrinėtas), rasės, išsigimimai, kraujo grupės ir t.t.

25. Žmogaus mityba. Izotopiniai tyrimai, dietologija.

26. Filios sopfyja. Net trys kursai vienaip ar kitaip su tuo susiję. Aristoteliai, Epikūrai, šv. Augustinai, Marksai, arche ir liogos (graikų kalbos skaitymo pagrindai included).

27. Religijos. Kokios, kur, kada, kaip paplitę. Visa religijų istorija, visi raštai, dievybės, koncepcijos, panašumai ir t.t.

28. Kalbos. Kaip kam pasirinktinai, bet privalomos: anglų, lenkų. Kad rusų privaloma, supranti iš konteksto. Taip pat mokomės papildomai, kas ką. Mano atveju – prancūzų, italų, vokiečių, biblijinė hebrajų.

29. Archeologijos teorija. Kas kaip interpretuoja tuos pačius duomenis ir kas kiek giliai kapsto. Nuomonių per tiek metų yra daugiau, negu reikia. Nuo spekuliatyvumo iki feminizmų.

30. Archeologijos istorija. Uh… kas ir kiek visko ištyrė ir prirašė. Kažkiek pagrindinių pasaulio, ir viskas viskas iš Lietuvos. Visos gyvavusios draugijos, muziejai, visos ekspedicijos (pasakojimai, kas, kur, su kuo sėdėjo prie laužo included)

31. Žmogaus psichologija. Elgsena, polinkiai, refleksai, adaptacijos, lytinio partnerio pasirinkimai, motyvuotumas ir pan.

32. Eksperimentinė archeologija. Kaip išdegamas puodas, kaip sukurti laužą, kaip išlieti smeigtuką, titnaginio kirvuko funkcionalumo įrodymai, kailių išdirbimai ir t.t.

33. Titnago apdirbimo technologijos. Atpažinimas, kur radinys, kur – ne. Kur įrankis, kur – ne. Kaip pasigaminti pačiam, ir ar iš tiesų tai taip lengva ir primityvu.

34. Sociologija.

35. Matavimai lauko darbų metu. Nivelyrai, tacheometrai ir pitagorai.

36. Piešimas. Dailusis tikslusis piešimas. Tušas ir plunksna. Taškiukais. Šešėliavimai, šviesotamsa, tūriai, formos, lūžiai, masteliai.

37. Kartografija, GPS, GIS ar kaip bepavadinsi, taip nepagadinsi. ArcMap programos įsisavinimas, braižymai, koordinatės, situacijos planai, statistiniai duomenys, diagramos ir t.t.

38. Braižymai ir paišymai kompiuteriu “šiaip”. Pageidautinas corelis, bent jau fotošopė, galima ir autokadu, jei kas nori.

39. Fotofiksacija. Reikia išmokti bent jau fotografijos pagrindus.

40. Prezentacijų gamyba ir raiškus kalbėjimas prieš auditoriją. Paaiškėjo, kad vienas iš sunkesnių dalykų.

41. Mokymasis kasinėti. Kaip laikyti įrankius, kaip nieko nesugadinti. Lygus kasimas, 90 laipsnių kampo sienelės, dideli gyliai. Kaip nepasilaidoti po smėliu.

42. Lietuvių kalba. Kirčiavimas. Rašyba. Istorinės terminologijos vartojimas.

43. Baltistika. Lingvistika. Kaip latviškai yra “karvė” ir kaip ją vadino prūsai. Ką pasiskolinom iš slavų, ką – iš germanų, ir kaip ten kas prie ko. Iš serijos: zuikis – kuršiškas žodis.

44. Etnografija, etnologija, pagoniški tikėjimai, papročiai, lietuvių liaudies tradicijos, padavimai, mitologija…visą šį gėrį galima mokytis specialiai arba absorbuoti per ketverius metus iš visur po truputį.

45. Statistika. Kiek gyventojų išmaitins vienas jautis, kiek tam jaučiui reikėjo žolės, kiek ta žolė užėmė ploto, kiek žmonių gyveno bendruomenėje, Lietuvoje. Populiacijos ir viskas, ką galima paskaičiuoti išsivedus formules, koeficientus ir t.t.

46. Etninių mažumų istorija ir kultūrų skirtumai.

47. Gyvūnijos pasaulis, t.y. paleozoologija. Kaip žmogaus kauliena, taip ir gyvūnų kauliena privaloma išmokt. Kiaulės kaklo slankstelio skirtumas nuo ožkos. Šuns blauzdikauliai, bebrų dantys, briedžių mentys ir t.t.

48. Architektūra Lietuvoje. Įeina į istorikų pokrypius. Apskritai, visų meno formų apžvalga. Žinoma, ne šiuolaikinių.

49. Herbų įvairovė, monetų nominalų (visoje Europoje) įvairovė… a. k. a. numizmatika.

50. Na, ir visos įmanomos “XXX-archeologijos” (etnoarcheologija, astroarcheologija…)

…o kur dar bonusiniai nedisciplinuoti “savaiminiai” įgūdžiai, kaip darbas grupėse, komunikavimas, informacijos paieška ir atranka..

Taigi. Nei daug, nei mažai. Ir dar turbūt ko nors nepaminėjau. Kasinėjimas šiuo atveju sudaro tik 1/50 dalį mokslo. Plius, visa tai talpinama į du visiškai skirtingus sezonus metuose: kasinėjimų ir nekasinėjimų. Vadinasi, dirbam pusiau prie kompiuterių, pusiau lauke besidegindami. Tuo ir dižiuojuosi: mūsų mokslo nenuginčijamu universalumu. Tokiomis studijomis būti nepatenkintam būtų absoliuti nesąmonė. Mokytis reikia. Ir jei iš universiteto išeini įsisavinęs bent 70% viso šio gėrio, tai pasaulis nusispalvina neregėtom spalvom 🙂